Teatro studija

Nors kažkada ir lankiau dailės mokyklą, niekada nemaniau, kad turiu kokių meninių sugebėjimų. Tad kai vienas pažįstamas pasiūlė lankyti teatro studiją pagal jo nevyriausybinėje organizacijoje Ance - Hellas vykdomą projektą, gana ilgai dvejojau, juk mokymai vyksta graikų kalba, neturiu jokios patirties teatre ir šiaip nedrąsu...Bet paskambinus į tą organizaciją mane užtikrino, kad dėl to neiškils jokių problemų, nes projektas ir orientuotas į patirties teatre neturintį jaunimą.

Šis projektas vykdomas dar 4-iose Europos šalyse ir daugiausia skirtas antros kartos imigrantams nuo 16 iki 25 metų, t.y. jaunimui, kuris gimęs Graikijoj, bet tėvai yra atvykę iš kitų šalių, bet ir "pirmos kartos " imigrantai gali dalyvauti. Per vadinamuosius "teatrinius žaidimus" turėtume išmokti labiau išreikšti save, atrasti savo identitetą ir t.t. Mano grupėje daugiausia yra "antros kartos imigrantų" - jaunimo iš buvusios Sovietų Sąjungos: Rusijos, Uzbekistano, taip pat iš Turkijos ir Prancūzijos.

Kaip vyksta užsiėmimai? Na jeigu kas žiūrėdavo anksčiau laidą "Pagauk kampą", tai būtų kažkas panašaus - improvizacijos, žaidimai, buities daiktų pritaikymas (pvz. skėčio, medžiagos, lazdos). Žodžiu nėra taip, kad atmintinai mokomės kažkokius žodžius ir statom spektaklį, viskas daugiau yra žaidimo forma. Paprastai užsiėmimo pabaigoje pasiskirstom į grupes ir sugalvojam kokį nors trumpą vaidinimą. Taip pat kiekvienam užsiėmimui yra skirta tema. Pavyzdžiui praeitą kartą tema buvo "barjerai". Jos metu taip pat teko pagalvoti ir apie asmeninius barjerus, taip pat išorinius, kaip juos peržengti, ir viską parodyti vaidinimo metu (kadangi aš ir dar pora žmonių nelabai dar gerai graikiškai kalbam, mūsų vaidinimas buvo be žodžių).

Šiaip šie užsiėmimai LABAI įdomūs, ir džiaugiuosi, kad pradėjau juos lankyti:) Na gal aktore ir netapsiu, bet kūrybiškimui lavinti tai pats geriausias dalykas:)

Šiek tiek foto iš užsiėmimų: (ačiū Artemis)

Apie be priežiūros paliktus daiktus...

Vakar niekaip negalėjau patikėti, kaip galima ne itin geram rajone lauke priešais duris palikti dėžėse pakankamai brangius (virš 1000 eurų vertės) daiktus visai nakčiai. Na taip, dėžės sunkokos ir priešais esančios kavinės savininkas pažadėjo užmesti akį, bet ... manau, jeigu taip nutiktų Lietuvoje, daiktai dingtu greičiau nei per valandą, netgi jei reiktų ir sunkvežimį atsivaryti!
Bet draugas užtikrino, kad niekas tų daiktų neims ir kad Graikijoj taip vogti neįprasta...Na ką, galvojau, pažiūrėsim ryte - na ir ką, jis pasirodo buvo teisus - visi daiktai savo vietoj, niekas nepaliesta ir neapgadinta:)

Ta pati situacija kiekvieną kartą būna ir paplūdimyj, nes man visąlaik baisu palikti savo rankinę su pinigais, dokumentais, fotoaparatu ir eiti maudytis ar žaisti frisbį kažkur toliau. Draugai graikai to suprast negali ir kaltina, kad man paranoja :))) Dabar jau beveik pripratau ir nesibaiminu, kad kas pro šalį eidamas paims ką nors...Bet grįžus į Lietuvą vėl teks priprast būti atsargesnei:)

Rusų kalba Atėnuose

Tikrai niekada nebūčiau pagalvojusi, kad Atėnuose taip pravers rusų kalba! Labai dažnai kai reikia ko nors paklausti, ir dar nelabai sugebu tai išaiškinti graikiškai (deja mano graikų kalba dar nėra labai gera), paklausiu ar moka angliškai. Kiekvieną kartą pasigiria, kad moka angliškai, bet iš tikrųjų nieko nesupranta:) Tada pakankamai dažnai pasižiūri dar kartą į mane ir perklausia rusiškai:) Man turbūt ant kaktos parašyta, kad moku rusų kalbą:))) Bet šiaip rusų kalba tenka vos ne daugiau bendraut negu angliškai (na išskyrus ofisą, kur darbo kalba yra anglų). Mano nemokamuose graikų kalbos kursuose yra pora moterų ir merginų iš Gruzijos, Rusijos ir Albanijos, teatro kursuose irgi yra netgi antros kartos imigrantų iš Uzbekistano, Rusijos, Ukrainos.

Šiandien metro turėjau visai įdomų pokalbį su šalia manęs sėdinčia mergina, kuri mane užkalbino ir paklausė, iš kur aš esu. Šiaip buvau nustebinta, nes graikai paprastai nėra malonūs su nepažįstamais ir didesnė tikimybė, kad bus dėl ko nors supyks, užrėks, pastums viešajam transporte (deja ne vienas toks atvejis jau buvo), o ne kad nusišypsos ar užkalbins.
Su ja kalbėjom net 3 kalbom: graikiškai, angliškai ir rusiškai. Kai paklausiau, kaip ji išmoko rusų kalbą, pasakė, kad tai jos gimtoji kalba ir papasakojo apie Pontus graikus (pontiečius, Pontic greeks). Pasirodo, graikai jau prieš 800-1000 m. prieš mūsų erą kėlėsi gyventi į prie Juodosios jūros, į dabartinę Ukrainos, Rusijos, Gruzijos, Rumunijos, Bulgarijos teritoriją. Jie priklausė ir Bizantijos Imperijai, ir Otomanų, tačiau per visus tuos tūkstančius metų sugebėjo išlaikyti savo savitą kultūrą, papročius ir liko graikais. Po pirmo pasaulinio karo dešimtys tūkstančių (wikipedijos žiniomis, pagal tą merginą - 200 tūkst.) pontiečių žuvo dėl turkų vykdomo etninio valymo (Turkija to nepripažįsta, kaip ir armėnų genocido) ir buvo priversti grįžti (nors grįžimu to nelabai pavadinsi) į Graikiją, emigruoti į Ameriką, kitas vakarų Europos šalis, kita dalis liko Sovietų Sąjungos teritorijoje. Po Sovietų Sąjungos žlugimo didelė dalis pontiečių atvyko į Graikiją ieškodami geresnio gyvenimo, be to, kiek supratau, jiems buvo suteikiama ir pilietybė. Mano pašnekovės tėvai buvo vieni iš jų, vietinių vadinamų rusopontičiais - Ρωσσοπόντιοι.

Tai vat tokia įdomi istorija, apie kurią niekad neteko girdėti. O šiaip dar verta paminėti ypatingai gerus Graikijos ir Rusijos santykius (ko nepasakytum apie Lietuvos ir Rusijos santykius). Kas tai lemia - gal bendra ortodoksų religija, pragmatiniai sumetimai, o gal panaši abėcėlė, sunku pasakyti. Be to, čia ganėtinai populiari komunistų partija, kūjį ir pjautuvą galima pamatyti ant kiekvieno kampo...Komunistai vis dar su nostalgija skaito Marksą, idealizuoja Sovietų Sąjungą ir nelabai ką girdėję apie sovietų vykdytus trėmimus ar Baltijos šalių aneksiją...

Pirk prekę lietuvišką!

Visų pirma norėčiau atsiprašyti visų mano blogo skaitytojų, kad taip ilgai nieko neparašiau:( Tiesiog projektui daug reikėjo rašyti tekstų ir dirbti prie kompiuterio, kad laisvu laiku kažkaip negalėjau prisiversti dar kažką rašinėt. O be to Atėnuose tiek visokių renginių vyksta...

Labai graudu būnant čia, Graikijoje, stebėti kaip sparčiai Lietuvos ekonomika ritasi žemyn ir žmonių gyvenimas blogėja kiekvieną dieną...

Kol kas vienintelis dalykas, kuriuo galiu prisidėti - pirkdama lietuvišką produkciją. Deja, didžiuosiuose prekybos centruose nei su žiburiu nerasi lietuviškų prekių, nors Lietuvos ambasados Graikijoje duomenimis šiokia tokia prekyba ir vyksta. Tik lenkų parduotuvėse teko rasti keletą Lietuvoje pagamintų prekių: Zigmo silkės (žr. foto), lietuviškos juodos duonos (pagamintos Lietuvoje firmos Matrioshka Hellas užsakymu hehe), lietuviško acto ir hematogeno. Na porą kartų dar prabangiose juvelyrikos parduotuvėse mačiau Baltijos gintaro, kuris čia labai vertinamas ir labai brangus.

Jau už 2 savaičių būsiu Lietuvoje atostogoms! Pasimėgausiu vėsia Lietuvos vasara (čia jau +33 karščio), aplankysiu artimuosius, sudalyvausiu vestuvėse, susitvarkysiu begalę visokių reikalų ir būtinai PIRKSIU prekę lietuvišką (jau pažadėjau keliems graikams lauktuvių Starkos ir Žalių Devynerių parvežt, ir dar kokio gintaro graikėms:)