2009 m. vasario 21 d., šeštadienis

Valentino diena: nemokami apkabinimai

Na Valentino diena prasidėjo labai maloniu siurprizu:

Na bet ir kita dienos pusė buvo nuostabi - su Couchsurfing nariais suorganizavome nemokamų apkabinimų akciją (Free hugs). Buvo nuostabi patirtis - daug šypsenų, geros energijos ir daug daug apkabinimų! Na tik maniau, kad graikai bus šiek tiek atviresni šiai idėjai, ne tokie susikaustę kaip lietuviai, bet palyginus žmonių reakcijas Vilniuj ir Atėnuose tikrai nepasakyčiau, kad jos labai skirtųsi...Šiek tiek foto:

2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

Pirmoji kelionė: Sounion ir Poseidono šventykla

Šeštadienį išsiruošiau į pirmąją kelionę už Atėnų ribų - aplankyti Sounion miestelio ir Poseidono šventyklos. Sounion miestelis yra pietuose prie jūros, nedidelis ir nelabai toli nuo Atėnų (apie 70 km), į kurį greitkeliu galima nuvažiuoti per 45 min. Labai daug atėniečių čia turi savo vasarnamius ir vasarą atvažiuoja čia ramiai pabūti ir pailsėti prie švaraus paplūdimio (nes prie Atėnų esantys nėra labai švarūs).
Čia paplūdimys, bet dabar daug jūros žolių ten ir atrodo, kad nešvarus vanduo:


Daugiau vaizdų iš Sounion:


Pasak legendos, būtent Sounion iškyšulyj Egėjas, Atėnų karalius nuo uolos nušoko į jūrą ir taip davė pavadinimą Egėjo jūrai. Egėjas laukė iš Kretos grįžtančio savo sūnaus Tesėjo, kur jis buvo siųstas nužudyti Minotauro. Jie buvo susitarę, kad jei Tesėjui pavyks nužudyti Minotaurą (kas jam ir pavyko), jis namo parplauks su balta bure. Deja, šį pažadą jis pamiršo, ir grįžo į Sounion su juoda bure, ir tėvas, pamanęs, kad sūnus žuvo, nušoko nuo uolos.


Pats miestas tikrai ramus žiemą, bet vasarą jame būna labai daug žmonių ir turistų, atvažiavusių aplankyti žymiosios Poseidono šventyklos.

Kadangi norėjome pabandyt pasigamint sushi, ryte nuėjom nusipirkt šviežios žuvies į Sounion žuvų turgų. Ten buvo labai įdomu, pamačiau visokiu nematytų ir neragautų jūros gėrybių ir ne tik:
Aštuonkojai (beje teko šią savaitę paragauti jo restorane -laaabai skanu!):

O čia tokia žolė (taip ir vadinama "horta"), kurią graikai paverda, prideda alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių. Aš jos ragavau, bet kažkaip nesužavėjo ji manęs. Ją pradėjo valgyti, kai Graikijoj buvo sunkūs laikai ir kitokio maisto žmonės mažai turėjo. Šitas pardavėjas, pamatęs, kad fotografuoju, pradėjo pozuotim buvo juokinga:

O čia midijos (angl. mussels) ir jūros ežiai (šitų dar neragavu, bet tikiuosi paragaut!:


O čia mūsų suši - pasigirsiu, kad labai gerai viskas gavosi:) Tik per daug prisidarėm, ir suvalgėm gal kokį trečdalį. Kitą dieną jau buvo nešvieži ir teko išmesti:(

Na o kol išsiruošėm į Poseidono šventyklą, oras subjuro:( Nors ir nelyjo, labai apsiniaukė ir pakilo vėjas.

Poseidonas buvo jūrų dievas ir graikams, kurie daug plaukiojo jūra, jis buvo vienas iš svarbiausių ir įtakingiausių dievų. Šventykla, kurios buvom aplankyti, buvo pastayta apie 440 m. prieš Kr. Ji pastatyta ant maždaug 60 m .aukščio kalvos. Iš 42 buvusių kolonų yra išlikę 18.


Paprastai nuo tos kalvos galima pamatyti net labai nutolusias mažas salas ir sakoma, kad saulėlydžiai ten nuostabūs, bet, kadangi buvo labai debesuota, nelabai kas matėsi:

Graikijos finansų ministras: Graikija nuo krizės nenukentės

Kiekvieną dieną skaitau lietuviškus naujienų portalus, nors juose vien tik liūdnos žinios apie krizę ir dar liūdnesnės prognozės:( Na, o Graikijoj, vis dar optimistinės nuotaikos: Graikijos finansų ministras vis dar tvirtina, kad Graikijos globali finansų krizė nepaveiks. Net linksmiau gyvent pasidaro tokius žodžius išgirdus, ar ne? Nors palaukit, man tai kažką iš Lietuvos primena....

Šiaip realiai Graikijoj situacija manau yra daug liūdnesnė negu Lietuvoj. Užsienio skola milžiniška - ji ypač išaugo kai Graikija apsiėmė organizuoti Olimpines žaidynes 2004-aisiais bei pasistatė naują metro. Laivybos sektorius patiria daug nuostolių, šią vasarą planuojama mažiau turistų (nes žmonės mažiau pinigų leis atostogoms, taip pat nukentės ir dėl sumažėjusio svaro kurso, dėl kurio britų turistams Graikija bus daug brangesnė šalis), kritiška situacija sveikatos apsaugos sektoriuje (tikiuosi artimiausiu metu nesusirgsiu), ūkininkų streikai, vietinių anarchistų išpuoliai....

Žaliosios miesto erdvės

Jau prieš atvykdama į Atėnus buvau girdėjusi, kad Atėnuose nėra daug parkų, viešųjų erdvių, kad tai pilkas ir purvinas miestas. Na kadangi lūkesčiai nebuvo labai dideli, galima sakyti, kad Atėnuose man visai patinka, nes miestas pranoko mano lūkesčius:) Vis dėlto, turiu pripažinti, kad žalumos čia mažoka, palyginus su Vilniumi. Gatvės siauros, mašinos pastatytos iš abiejų pusių, dažnai net ant šaligatvio taip, kad neįmanoma praeiti, vietomis maži skevereliai.

Beje, vienam pirmųjų blogo įrašų rašiau apie protestą dėl skvero netoli mano namų. Viskas prasidėjo, kai miesto valdžia nusprendė iškirsti ten buvusius medžius ir ten įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Tada žmonės ir sukilo, kad iš jų kėsinamasi atimti vieną iš nedaugelio žaliųjų erdvių. Viskas jau vyksta trečia savaitė, skverelyj renkami gyventojų parašai, vyksta nemokami koncertai ir kitokios akcijos. Taip pat vyksta ir bylinėjimasis teisme bei daug diskusijų žiniasklaidoje.
Na manau, kad miesto gyventojų kova dėl šio skverelio tampa labiau simboline kova apskritai prieš viešųjų erdvių naikinimą mieste. Tai sveikintina, ir graikų rūpestis tuo, kas vyksta aplink juos ir kova už savo teises šiuo atveju yra verta pagarbos.

Sekmadienį prieš eidama į Akropolį nusprendžiau pasivaikščioti po miesto sodą, esantį pačiam centre, šalia parlamento. Oras buvo nuostabus (apie +17), sodas labai gražiai sutvarkytas, nemažai Atėnų gyventojų su vaikais. Daugiau foto čia:

2009 m. vasario 11 d., trečiadienis

Turistė Atėnuose: Akropolis

Praeitą sekmadienį pagaliau buvo pakankamai geras oras išeiti pasižvalgyti po Atėnus (praeitą savaitgalį lyjo). Aišku, reikėjo aplankyti Atėnų pasididžiavimą - Akropolį.

Štai kaip jis atrodo:

Juokauju, žinoma:)))
Čia daugiau vaizdų:






Kadangi, kai ten buvau (apie 3 valandą dienos) įėjimas į Akropolį buvo uždarytas, teks ten apsilankyt dar kartą.

Vis dar neturiu normalaus Atėnų gido (laukiu, kol pasirodys naujas Athens in your pocket ) šį kartą tik šiaip pažioplinėjau ir pafotografavau su savo "senuku" fotoaparatu.

Tik prieš rašant šį blogą šiek tiek pasidomėjau visais istoriniais dalykėliais Wikipedijoje.
Akropolis pasirodo yra bendrinis vardas, kuriuo apibūdinama miesto dalis su įtvirtinimais, iškilusi ant aukštesnės kalvos (mūsiškis Akropolis kažkodėl ne ant kalvos įsitaisęs;).

Atėnų Akropolis įsikūręs 156 m aukštyje ant kalvos. Čia žmonės apsigyveno jau neolito laikotarpyje. Ilgainiui Atėnams išsiplėtus į lygumą, esančią šalia plynaukštės ir VI a. pr. m. e. pastačius Atėnės šventyklą, Akropolis tapo reikšminga Atėnų miesto tvirtove ir kulto vieta. 490 m. pr. m. e. ant Atėnų Akropolio buvo pradėtas statyti akmeninis senasis Partenonas, siekiant pažymėti pergalę Maratono mūšyje. 480 m. pr. m. e. persų karalius Kserksas nusiaubė Atėnus ir
sudegino senuosius medinius Akropolio statinius.

Valdant Perikliui (460-430 m. pr. m. e.) Akropolio pastatai buvo atstatyti. V a. pr. m. e. nusistovėjo Atėnų akropolio išplanavimas, jis tapo vien šventyklų vieta. Žinomiausi architektūros paminklai – Atėnės šventykla, Akropolio vartai (Propilėjus), Erechtejono šventykla, Partenono šventykla.

1854 m. visa Akropolio teritorija buvo paskelbta archeologiniu paminklu, tačiau tik 1977 m. prasidėjo statinių rekonstrukcija. Nuo tada atstatomi visi Akropolio pastatai. Trūkstamos dalys atkuriamos iš marmuro ir įtvirtinamos nerūdijančio plieno smaigais.

2009 m. vasario 2 d., pirmadienis

Naujametinis pyragas sausio 30 dieną:)

Penktadienį teko sudalyvauti Atėnų Couchsurfing bendruomenės organizuotame vakarėlyje. Pagrindinis susitikimo akcentas buvo Vasilopita pyragas.

Vasilopita - graikų tradicinis naujametinis pyragas, kurio viduje būna paslėpta moneta, ir tas, kuris ją ras, bus laimingas ištisus metus. Nors tradiciškai tai naujametinis pyragas, visai normalu jį valgyti ir sausio pabaigoje. Viena graikė minėjo, kad būna atvejų, kai jį valgo netgi balandžio mėnesį:) Vasilopita pyragą valgo šeimos rate, darbo kolektyve, tarp draugų, CS ir t.t.


Pyragas buvo visai skanus (atpjovė baisiai didelį gabalą!) , nors monetos taip ir neradau:(

Atėnų CS'eriai buvo labai draugiški, susipažinau su daug žmonių ten buvo apie 80-100 CS'erių). Gavau daug naudingų patarimų ką veikti Atėnuose, taip pat keletas žmonių pasisiūlė mane ir dar porą čia gyvenančių užsieniečių nemokamai mokyti graikų kalbos! CS meet'ai vyksta vos ne kiekvieną dieną: vakarėliai, kinas, važiuoja slidinėt, sodint medėlių ar mokytis piešt. Tikiuosi, kada nors tokią aktyvią bendruomenę turėsim ir Vilniuj:)