Tikrai niekada nebūčiau pagalvojusi, kad Atėnuose taip pravers rusų kalba! Labai dažnai kai reikia ko nors paklausti, ir dar nelabai sugebu tai išaiškinti graikiškai (deja mano graikų kalba dar nėra labai gera), paklausiu ar moka angliškai. Kiekvieną kartą pasigiria, kad moka angliškai, bet iš tikrųjų nieko nesupranta:) Tada pakankamai dažnai pasižiūri dar kartą į mane ir perklausia rusiškai:) Man turbūt ant kaktos parašyta, kad moku rusų kalbą:))) Bet šiaip rusų kalba tenka vos ne daugiau bendraut negu angliškai (na išskyrus ofisą, kur darbo kalba yra anglų). Mano nemokamuose graikų kalbos kursuose yra pora moterų ir merginų iš Gruzijos, Rusijos ir Albanijos, teatro kursuose irgi yra netgi antros kartos imigrantų iš Uzbekistano, Rusijos, Ukrainos.
Šiandien metro turėjau visai įdomų pokalbį su šalia manęs sėdinčia mergina, kuri mane užkalbino ir paklausė, iš kur aš esu. Šiaip buvau nustebinta, nes graikai paprastai nėra malonūs su nepažįstamais ir didesnė tikimybė, kad bus dėl ko nors supyks, užrėks, pastums viešajam transporte (deja ne vienas toks atvejis jau buvo), o ne kad nusišypsos ar užkalbins.
Su ja kalbėjom net 3 kalbom: graikiškai, angliškai ir rusiškai. Kai paklausiau, kaip ji išmoko rusų kalbą, pasakė, kad tai jos gimtoji kalba ir papasakojo apie Pontus graikus (pontiečius, Pontic greeks). Pasirodo, graikai jau prieš 800-1000 m. prieš mūsų erą kėlėsi gyventi į prie Juodosios jūros, į dabartinę Ukrainos, Rusijos, Gruzijos, Rumunijos, Bulgarijos teritoriją. Jie priklausė ir Bizantijos Imperijai, ir Otomanų, tačiau per visus tuos tūkstančius metų sugebėjo išlaikyti savo savitą kultūrą, papročius ir liko graikais. Po pirmo pasaulinio karo dešimtys tūkstančių (wikipedijos žiniomis, pagal tą merginą - 200 tūkst.) pontiečių žuvo dėl turkų vykdomo etninio valymo (Turkija to nepripažįsta, kaip ir armėnų genocido) ir buvo priversti grįžti (nors grįžimu to nelabai pavadinsi) į Graikiją, emigruoti į Ameriką, kitas vakarų Europos šalis, kita dalis liko Sovietų Sąjungos teritorijoje. Po Sovietų Sąjungos žlugimo didelė dalis pontiečių atvyko į Graikiją ieškodami geresnio gyvenimo, be to, kiek supratau, jiems buvo suteikiama ir pilietybė. Mano pašnekovės tėvai buvo vieni iš jų, vietinių vadinamų rusopontičiais - Ρωσσοπόντιοι.
Tai vat tokia įdomi istorija, apie kurią niekad neteko girdėti. O šiaip dar verta paminėti ypatingai gerus Graikijos ir Rusijos santykius (ko nepasakytum apie Lietuvos ir Rusijos santykius). Kas tai lemia - gal bendra ortodoksų religija, pragmatiniai sumetimai, o gal panaši abėcėlė, sunku pasakyti. Be to, čia ganėtinai populiari komunistų partija, kūjį ir pjautuvą galima pamatyti ant kiekvieno kampo...Komunistai vis dar su nostalgija skaito Marksą, idealizuoja Sovietų Sąjungą ir nelabai ką girdėję apie sovietų vykdytus trėmimus ar Baltijos šalių aneksiją...
Šiandien metro turėjau visai įdomų pokalbį su šalia manęs sėdinčia mergina, kuri mane užkalbino ir paklausė, iš kur aš esu. Šiaip buvau nustebinta, nes graikai paprastai nėra malonūs su nepažįstamais ir didesnė tikimybė, kad bus dėl ko nors supyks, užrėks, pastums viešajam transporte (deja ne vienas toks atvejis jau buvo), o ne kad nusišypsos ar užkalbins.
Su ja kalbėjom net 3 kalbom: graikiškai, angliškai ir rusiškai. Kai paklausiau, kaip ji išmoko rusų kalbą, pasakė, kad tai jos gimtoji kalba ir papasakojo apie Pontus graikus (pontiečius, Pontic greeks). Pasirodo, graikai jau prieš 800-1000 m. prieš mūsų erą kėlėsi gyventi į prie Juodosios jūros, į dabartinę Ukrainos, Rusijos, Gruzijos, Rumunijos, Bulgarijos teritoriją. Jie priklausė ir Bizantijos Imperijai, ir Otomanų, tačiau per visus tuos tūkstančius metų sugebėjo išlaikyti savo savitą kultūrą, papročius ir liko graikais. Po pirmo pasaulinio karo dešimtys tūkstančių (wikipedijos žiniomis, pagal tą merginą - 200 tūkst.) pontiečių žuvo dėl turkų vykdomo etninio valymo (Turkija to nepripažįsta, kaip ir armėnų genocido) ir buvo priversti grįžti (nors grįžimu to nelabai pavadinsi) į Graikiją, emigruoti į Ameriką, kitas vakarų Europos šalis, kita dalis liko Sovietų Sąjungos teritorijoje. Po Sovietų Sąjungos žlugimo didelė dalis pontiečių atvyko į Graikiją ieškodami geresnio gyvenimo, be to, kiek supratau, jiems buvo suteikiama ir pilietybė. Mano pašnekovės tėvai buvo vieni iš jų, vietinių vadinamų rusopontičiais - Ρωσσοπόντιοι.
Tai vat tokia įdomi istorija, apie kurią niekad neteko girdėti. O šiaip dar verta paminėti ypatingai gerus Graikijos ir Rusijos santykius (ko nepasakytum apie Lietuvos ir Rusijos santykius). Kas tai lemia - gal bendra ortodoksų religija, pragmatiniai sumetimai, o gal panaši abėcėlė, sunku pasakyti. Be to, čia ganėtinai populiari komunistų partija, kūjį ir pjautuvą galima pamatyti ant kiekvieno kampo...Komunistai vis dar su nostalgija skaito Marksą, idealizuoja Sovietų Sąjungą ir nelabai ką girdėję apie sovietų vykdytus trėmimus ar Baltijos šalių aneksiją...
Pranešimai
Ispudinga, tikrai negirdeti dalykai...
AtsakytiPanaikinti